Žydrūnas Savickas, pasaulio sporto arenoje dažniausiai atpažįstamas tiesiog kaip „Big Z“, yra neabejotinai vienas tituluočiausių ir ryškiausių visų laikų jėgos sporto atstovų. Lietuvą visame pasaulyje išgarsinęs ir daugybę metų neįveikiamu buvęs sportininkas per savo ilgą bei itin įspūdingą karjerą pasiekė tiek, kiek daugeliui atrodo tiesiog peržengia žmogaus fizinių galimybių ribas. Nors viešumoje jis visuomet stovi kaip nepalaužiamas, galingas milžinas, be jokio vargo keliantis šimtus kilogramų sveriančius rąstus, akmenis ir automobilius, neseniai atvirame pokalbyje Žydrūnas praskleidė šydą į savo asmeninio gyvenimo ir ilgametės sportinės karjeros užkulisius. Šis drąsus ir nuoširdus žingsnis leido gerbėjams bei sporto entuziastams iš arčiau pamatyti, kokia iš tiesų yra reali kaina, mokama už aukso medalius, pasaulio rekordus ir čempiono titulus. Negana to, sportininkas atvirai užsiminė ir apie tai, kas jo laukia ateityje, kai aktyvus dalyvavimas profesionaliose varžybose po truputį lieka praeityje, užleisdamas vietą visiškai naujiems iššūkiams, verslo projektams ir asmeniniam tobulėjimui.
Nuo pirmųjų žingsnių Biržuose iki pasaulio galiūnų olimpo
Kiekviena didinga ir įkvepianti istorija turi savo unikalią pradžią. Žydrūno Savicko kelias į pasaulinį pripažinimą prasidėjo nedideliame Lietuvos mieste – Biržuose. Dar paauglystėje pajutęs nenumaldomą potraukį jėgos sportui, jis pradėjo treniruotis su pačiomis paprasčiausiomis, dažnai net savadarbėmis priemonėmis. Pirmuosius žingsnius jis žengė jėgos trikovės varžybose, kur labai greitai išsiskyrė iš savo bendraamžių neįtikėtina genetika ir, dar svarbiau, milžinišku užsispyrimu. Tačiau tikrasis jo pašaukimas atsiskleidė tuomet, kai jis nusprendė išbandyti savo jėgas galiūnų sporte.
Perėjimas į galiūnų sportą nebuvo lengvas. Tai reikalavo ne tik statinės jėgos, bet ir neįtikėtinos ištvermės, greičio bei mobilumo. Visgi, sunkus kasdienis darbas davė vaisių. Žydrūnas greitai tapo neįveikiamu Lietuvoje, o vėliau jo vardas ėmė skambėti ir tarptautinėse arenose. Per savo karjerą jis pasiekė rezultatus, kurie amžiams įrašyti į sporto istoriją:
- Pasaulio galiūnų čempionatas (World’s Strongest Man): keturis kartus iškovotas nugalėtojo titulas (2009, 2010, 2012, 2014 m.) ir daugybė prizinių vietų.
- Arnold Strongman Classic: prestižiniame ir pačiame sunkiausiame Arnoldo Švarcenegerio organizuojamame turnyre nugalėtojo laurai skinti net aštuonis kartus.
- Pasaulio rąsto kėlimo čempionatas: pasiekti daugybiniai pasaulio rekordai, iš kurių įspūdingiausias – iškeltas 228 kilogramų svorio rąstas, rekordas, kuris ilgą laiką atrodė visiškai nepasiekiamas kitiems atletams.
- Europos galiūnų čempionatas: daugybė iškovotų aukso medalių, įtvirtinusių jo dominavimą senajame žemyne.
Nematomi sportinės karjeros užkulisiai: kaina, kurią tenka sumokėti
Už kiekvieno aukso medalio ir pergalingo rankų iškėlimo varžybų pabaigoje slepiasi tūkstančiai valandų, praleistų sporto salėje, bei milžiniškas pasiaukojimas. Galiūnų sportas žiūrovams atrodo kaip įspūdingas šou, tačiau patiems atletams tai yra alinantis, kūną ir protą sekinantis darbas. Žydrūnas neslepia, kad ilgaamžiškumas šiame sporte yra retenybė, o išsilaikyti viršūnėje daugiau nei du dešimtmečius jam padėjo tik griežčiausia savikontrolė ir gebėjimas aukoti įprastą gyvenimo būdą dėl didesnio tikslo.
Vienas iš mažiausiai matomų, bet labiausiai varginančių aspektų profesionaliame sporte yra nuolatinės kelionės. Būdamas didžiulio sudėjimo (svoris aktyvios karjeros metu neretai siekdavo virš 170 kilogramų), Žydrūnas nuolat susidurdavo su nepatogumais: ankštos lėktuvų sėdynės, netinkamo dydžio lovos viešbučiuose, ilgos valandos laukimo salėse. Visa tai kėlė papildomą fizinį stresą kūnui, kuris ir taip buvo ekstremaliai apkrautas treniruočių metu.
Ekstremalus treniruočių ir mitybos režimas
Norint tapti stipriausiu žmogumi planetoje, neužtenka vien tik kilnoti sunkius svorius. Pasirengimas svarbiausiems turnyrams reikalauja absoliutaus atsidavimo ir chirurginio tikslumo planuojant savo dienotvarkę. Žydrūnas atskleidė, kad jo treniruotės dažnai trukdavo kelias valandas per dieną, o kartais jis treniruodavosi net du kartus per dieną. Pratimai apimdavo ne tik tradicinius štangos kėlimus, bet ir specifines galiūnų rungtis: sunkvežimių tempimą, šimtus kilogramų sveriančių naščių nešimą, apvalių akmenų kėlimą ant pakylų.
Dar įspūdingesnė yra sportininko mityba. Aktyvios karjeros piko metu Žydrūno Savicko suvartojamų kalorijų kiekis per dieną siekdavo nuo 8 000 iki 10 000 kalorijų. Tai reikalavo valgyti 6–7 kartus per dieną, net ir tuomet, kai organizmas visiškai nenorėdavo maisto. Mitybos racioną sudarydavo didžiuliai kiekiai kokybiškos mėsos (dažniausiai jautienos ir vištienos), žuvies, kiaušinių, ryžių, avižų bei daržovių. Maistas sportininkui buvo tapęs ne malonumu, o būtinuoju kuru, be kurio kūnas tiesiog negalėtų atlaikyti tokio milžiniško krūvio ir atsistatyti po sekinančių treniruočių.
Traumos ir psichologinis tvirtumas: nematoma medalių pusė
Neišvengiama profesionalaus, o ypatingai tokio ekstremalaus sporto dalis yra traumos. Žydrūnas Savickas atvirai pripažįsta, kad jo karjera galėjo baigtis dar jai dorai neįsibėgėjus. 2001 metais, varžybų Farerų salose metu, jis patyrė itin sunkią traumą – jam plyšo abiejų kelių girnelių raiščiai. Gydytojų prognozės buvo niūrios: daugelis teigė, kad jis ne tik nebegalės sportuoti, bet ir apskritai turės problemų normaliai vaikštant. Tačiau būtent šioje situacijoje atsiskleidė tikrasis čempiono charakteris.
Po sudėtingų operacijų ir ilgų, skausmingų reabilitacijos mėnesių, Žydrūnas ne tik vėl atsistojo ant kojų, bet ir grįžo į sportą dar stipresnis. Jau 2002 metais jis laimėjo prestižinį „Arnold Strongman Classic“ turnyrą, taip įrodydamas pasauliui ir sau, kad žmogaus psichologinė tvirtybė gali įveikti net ir pačias sunkiausias fizines negandas. Sportininkas pabrėžia, kad būtent psichologija galiūnų sporte lemia 50 procentų sėkmės. Kai varžybų metu plyšta raumenys, kraujuoja iš nosies dėl milžiniško spaudimo, o kūnas tiesiog maldauja sustoti, tik protas gali priversti žengti dar vieną žingsnį ar iškelti svorį virš galvos.
Ateities planai: kuo šiandien gyvena legenda?
Nors aktyvus dalyvavimas tarptautinėse varžybose po truputį retėja, Žydrūnas Savickas toli gražu neketina atsiriboti nuo jėgos sporto pasaulio. Jo vardas ir sukaupta neįkainojama patirtis atveria duris naujoms galimybėms, kuriomis jis aktyviai naudojasi.
Viena iš pagrindinių sportininko veiklos krypčių šiandien yra jo vardo sporto klubų tinklo vystymas Lietuvoje. Žydrūnas nori sukurti tokią aplinką, kurioje tiek profesionalūs sportininkai, tiek paprasti žmonės, norintys pagerinti savo sveikatą, galėtų treniruotis naudojant geriausią įrangą. Jo asmeninė patirtis leidžia parinkti optimaliausius treniruoklius ir kurti programas, kurios padeda išvengti traumų bei pasiekti maksimalių rezultatų.
Jaunosios kartos ugdymas ir sporto populiarinimas
Kitas itin svarbus etapas „Big Z“ gyvenime – tai sukauptų žinių perdavimas ateities kartoms. Žydrūnas aktyviai dirba kaip treneris ir mentorius, padėdamas perspektyviems atletams ruoštis aukščiausio lygio varžyboms. Jis nuolat veda seminarus visame pasaulyje, kur dalinasi savo patirtimi apie treniruočių metodikas, mitybą, traumų prevenciją bei psichologinį pasiruošimą.
Be to, jis ir toliau lieka svarbiu galiūnų sporto ambasadoriumi organizuodamas varžybas. Lietuvoje ir tarptautinėje arenoje rengiami Žydrūno Savicko vardo turnyrai pritraukia stipriausius atletus ir padeda populiarinti šią sporto šaką tarp jaunimo. Jo vizija – užtikrinti, kad galiūnų sportas toliau evoliucionuotų, taptų dar profesionalesnis ir saugesnis patiems sportininkams.
Dažniausiai užduodami klausimai apie Žydrūną Savicką (DUK)
- Kiek kartų Žydrūnas Savickas tapo stipriausiu pasaulio žmogumi?
Žydrūnas Savickas prestižinį „World’s Strongest Man“ titulą iškovojo keturis kartus (2009, 2010, 2012 ir 2014 metais). Be to, jis net šešis kartus šiose varžybose iškovojo antrąją vietą, kas rodo jo neįtikėtiną stabilumą aukščiausiame lygyje.
- Koks yra oficialus Žydrūno Savicko rąsto kėlimo rekordas?
Jo pasiektas absoliutus pasaulio rąsto kėlimo rekordas yra 228 kilogramai. Šis rezultatas buvo pasiektas 2015 metais ir vis dar laikomas vienu įspūdingiausių jėgos pasiekimų sporto istorijoje.
- Kiek kalorijų per dieną suvartodavo sportininkas aktyvios karjeros metu?
Pasiruošimo svarbiausioms varžyboms metu, siekdamas palaikyti raumenų masę ir užtikrinti energiją sunkioms treniruotėms, jis suvartodavo nuo 8 000 iki 10 000 kalorijų per dieną. Mityba buvo padalinta į 6-7 valgymus, kuriuos sudarė itin kokybiški baltymai ir angliavandeniai.
- Ar Žydrūnas Savickas vis dar dalyvauja profesionaliose varžybose?
Nors jis gerokai sumažino savo dalyvavimą aukščiausio lygio, sekinančiuose tarptautiniuose turnyruose ir koncentruojasi į kitas veiklas, jis vis dar kartais pasirodo veteranų („Masters“) varžybose ar specializuotuose rąsto kėlimo čempionatuose, taip pat palaiko puikią fizinę formą.
- Kokia veikla Žydrūnas užsiima baigęs aktyvią karjerą?
Šiuo metu jis koncentruojasi į savo vardo sporto klubų verslo vystymą, treniruoja bei konsultuoja jaunuosius atletus, organizuoja tarptautines galiūnų varžybas, veda mokomuosius seminarus visame pasaulyje ir skiria daugiau laiko savo sveikatos bei ilgaamžiškumo puoselėjimui.
Naujų iššūkių priėmimas už varžybų arenos ribų
Gyvenimas po aktyvaus, dešimtmečius trukusio profesionalaus sporto atneša savų niuansų ir reikalauja visiškai kitokio požiūrio į kasdienybę. Ilgus metus kūnas buvo įpratęs prie ekstremalaus streso, nuolatinio persivalgymo ir maksimalių svorių, todėl perėjimas į ramesnį gyvenimo ritmą reikalauja ne ką mažiau disciplinos nei pasiruošimas pasaulio čempionatui. Žydrūnas dabar daug dėmesio skiria savo kūno atstatymui, lankstumo gerinimui, kardiotreniruotėms bei mitybos optimizavimui, siekdamas užtikrinti ilgaamžiškumą ir gerą savijautą. Šis naujas požiūris rodo sportininko brandą ir supratimą, kad tikroji pergalė ilgalaikėje perspektyvoje yra ne pakeltas maksimalus svoris, o išsaugota sveikata.
Be fizinės transformacijos, Žydrūnas aktyviai ieško naujų erdvių savirealizacijai. Nuo socialinių iniciatyvų, skatinančių vaikus rinktis aktyvų gyvenimo būdą ir atsitraukti nuo išmaniųjų ekranų, iki dalyvavimo viešajame gyvenime. Jis tampa puikiu pavyzdžiu, kaip žmogus, pasiekęs viską savo profesinėje srityje, neužsidaro savyje, o naudoja savo žinomumą ir patirtį tam, kad kurtų pridėtinę vertę visuomenei. Nors varžybų arenų prožektoriai po truputį blanksta, Žydrūno Savicko legenda ir jo palikimas toliau gyvuos, įkvėpdamas ne tik tuos, kurie svajoja kilnoti sunkiausius akmenis, bet ir kiekvieną, susiduriantį su gyvenimo iššūkiais ir ieškantį vidinės stiprybės jiems įveikti.
