1997 metai pakeitė vaikų ir jaunimo literatūros pasaulį visam laikui. Būtent tada knygynų lentynas pasiekė niekam nežinomos britų autorės kūrinys, kuris iš pradžių nesulaukė didelio dėmesio, tačiau netrukus tapo pasauliniu fenomenu. Kai kalbame apie magijos pasaulį, burtų lazdeles, skraidančias šluotas ir gėrio bei blogio kovą, prieš akis iškart iškyla berniuko su žaibo formos randu atvaizdas. Pirmoji šios epinės sagos dalis yra ne tiesiog įžanga į platų fantastikos pasaulį; tai kruopščiai sukonstruotas pamatas, kuriame gausu paslėptų detalių, netikėtų sprendimų ir faktų, kurių iki šiol nežino net patys ištikimiausi gerbėjai. Įžengti į šį magišką pasaulį buvo lyg atverti duris į vietą, kurioje viskas įmanoma, tačiau užkulisiuose vyko ne mažiau stebuklingi, o kartais ir labai žemiški, sudėtingi procesai. Kiekvienas puslapis ir kiekvienas filmo kadras slepia daugybę paslapčių, kurias verta panagrinėti atidžiau.
Šiandien šis kūrinys yra neatsiejama populiariosios kultūros dalis, o jo įtaka jaučiama visur: nuo teminių parkų iki specialių edukacinių programų. Tačiau pati pradžia nebuvo tokia spindinti, kaip Holivudo ekranizacijos. Tai buvo kupina iššūkių, atmetimų ir neįtikėtino atkaklumo istorija. Būtent pirmoji dalis uždavė toną visai septynių knygų serijai, todėl joje užkoduoti pranešimai ir kūrimo aplinkybės yra be galo svarbios kiekvienam, norinčiam giliau suprasti šį literatūros ir kino šedevrą.
J. K. Rowling kelias: nuo idėjos traukinyje iki istorinės sėkmės
Daugelis žino, kad idėja parašyti knygą apie burtininkų mokyklą autorei gimė važiuojant vėluojančiu traukiniu iš Mančesterio į Londoną. Tačiau retas susimąsto, koks sunkus ir ilgas buvo kelias nuo šios idėjos iki pirmosios spausdintos knygos. Rankraštis, kurį autorė rašė kavinėse Edinburge, bandydama sušildyti savo mažametę dukrą, buvo siunčiamas daugybei leidyklų. Net dvylika skirtingų leidėjų atmetė šį kūrinį, teigdami, kad vaikų literatūra apie magiją nėra pelninga, o pati istorija yra pernelyg ilga ir sudėtinga mažiesiems skaitytojams.
Lūžis įvyko tik tada, kai „Bloomsbury“ leidyklos vadovas davė paskaityti pirmąjį skyrių savo aštuonmetei dukrai Alisai. Mergaitė, perskaičiusi vos kelis puslapius, iškart pareikalavo tęsinio. Būtent vaiko nuoširdi reakcija įtikino leidyklą surizikuoti, nors autorei vis tiek buvo patarta susirasti nuolatinį darbą, nes esą iš vaikų knygų išgyventi neįmanoma. Pirmasis tiražas buvo vos 500 egzempliorių, iš kurių didžioji dalis iškeliavo tiesiai į bibliotekas. Šiandien šie pirmojo leidimo egzemplioriai yra vieni geidžiamiausių kolekcininkų objektų visame pasaulyje.
Paslėptos detalės pirmojoje knygoje, kurias pastebi tik akyliausi
Pirmoji knyga yra pilna užuominų į ateities įvykius, kuriuos autorė jau buvo suplanavusi iš anksto. Tai rodo neįtikėtiną kūrinio struktūros apgalvojimą. Nors skaitytojai įtraukiami į lengvą vaikišką nuotykį, tekste gausu detalių, kurių reikšmė paaiškėja tik skaitant paskutines serijos dalis.
- Sirijaus Bleiko paminėjimas: Nors šis veikėjas tampa centriniu tik trečiojoje dalyje, jo vardas paminimas pačiame pirmajame knygos skyriuje. Hagridas atskrenda su kūdikiu magišku motociklu ir užsimena, kad jį paskolino jaunas burtininkas Sirijus Bleikas.
- Išminties veidrodis: Veidrodžio, kurį berniukas randa tuščioje klasėje, pavadinimas anglų kalba yra Erised – tai žodis Desire (troškimas), parašytas atvirkščiai. Ant veidrodžio rėmo iškaltas tekstas „Erised stra ehru oyt ube cafru oyt on wohsi“, kurį perskaičius atvirkščiai gaunamas pranešimas: „Aš rodau ne tavo veidą, o tavo širdies troškimą“.
- Apsaugos burtai: Knygos pabaigoje, kai pagrindiniai veikėjai bando pasiekti paslėptą akmenį, jie turi įveikti įvairius išbandymus. Kiekvienas išbandymas reprezentuoja profesorių, kuris jį sukūrė, o vienas iš jų yra Sneipo loginė užduotis su nuodais. Ši užduotis atspindi ne magiškus, o loginius gebėjimus, parodant, kad magijos pasaulyje aštrus protas yra toks pat svarbus kaip ir galingi burtai.
Filmo kūrimo užkulisiai: iššūkiai ir netikėtumai
Kino studijai „Warner Bros.“ įsigijus teises kurti filmą, prasidėjo masinės aktorių paieškos. Režisierius Chrisas Columbusas jautė didžiulį spaudimą, nes knyga jau turėjo milijonus gerbėjų. Pagrindinio vaidmens atlikėjo paieškos truko kelis mėnesius, o režisierius buvo praradęs viltį rasti tinkamą berniuką, kol atsitiktinai nepamatė Danielio Radcliffe’o ankstesniame televizijos filme. Įdomu tai, kad Danielio tėvai iš pradžių atmetė pasiūlymą leisti sūnui dalyvauti atrankoje, nes sutartis reikalavo įsipareigoti filmuotis net septyniuose filmuose, kurie turėjo būti filmuojami Los Andžele. Tik vėliau, kai sąlygos buvo pakeistos ir filmavimai perkelti į Didžiąją Britaniją, jie sutiko.
Kiti aktoriai taip pat turėjo unikalias atrankos istorijas. Rupertas Grintas, norėdamas gauti vaidmenį, nusiuntė vaizdo įrašą, kuriame jis, persirengęs savo dramos mokytoja, repavo apie tai, kaip stipriai nori vaidinti šiame filme. Tuo tarpu kino kūrėjai turėjo sugalvoti, kaip praktiškai realizuoti magiją ekrane. Kompiuterinė grafika 2001 metais dar nebuvo tokia pažangi, todėl daugelis efektų buvo kuriami tiesiogiai filmavimo aikštelėje.
Didžiojoje salėje matomos plūduriuojančios žvakės iš pradžių buvo visiškai tikros. Jos kabėjo ant plonų vielučių, kurias judino specialūs mechanizmai. Tačiau žvakių liepsnos netrukus pradėjo deginti pačias vielutes, ir degančios žvakės ėmė kristi ant stalų, keldamos realų pavojų aktoriams. Po šio incidento buvo nuspręsta pereiti prie kompiuterinės grafikos. Kitas įdomus faktas susijęs su maistu: pirmojoje filmavimo pamainoje ant stalų buvo patiestas tikras, šviežias maistas. Dėl karštų studijos lempų jis labai greitai sugedo ir pradėjo skleisti nepakenčiamą kvapą, todėl vėlesnėse scenose ir kituose filmuose didžioji dalis maisto buvo gaminama iš dervos ir plastiko.
Knygos ir filmo skirtumai: kas liko už kadro?
Kiekviena ekranizacija reikalauja kompromisų, todėl natūralu, kad į dviejų su puse valandos filmą netilpo visi knygos įvykiai ir veikėjai. Kai kurie pakeitimai buvo padaryti dėl laiko stokos, kiti – dėl techninių kliūčių.
- Akies spalva: Knygose nuolat pabrėžiama, kad berniuko akys yra ryškiai žalios – lygiai tokios pat kaip jo motinos. Aktorius Danielis Radcliffe’as turi mėlynas akis. Buvo bandoma naudoti žalius kontaktinius lęšius, tačiau aktoriui pasireiškė stipri alerginė reakcija. Režisierius pasitarė su autore ir gavo leidimą palikti natūralią aktoriaus akių spalvą, su sąlyga, kad ir motinos akys ekrane bus mėlynos.
- Išvaizdos detalės: Hermiona knygose aprašoma kaip turinti gana didelius priekinius dantis. Aktorei Emmai Watson pirmojoje scenoje buvo įdėti dirbtiniai dantys, tačiau greitai paaiškėjo, kad su jais ji negali aiškiai tarti žodžių. Scena, kurioje galima pamatyti šiuos dantis, tėra viena, ir tai pačioje filmo pabaigoje, nes ji buvo nufilmuota pati pirmoji.
- Iškirpti veikėjai: Vienas ryškiausių knygos veikėjų, poltergeistas Pivesas, į filmą taip ir nepateko. Aktorius Rikas Mayallas buvo nusamdytas šiam vaidmeniui, visos jo scenos buvo nufilmuotos, tačiau galiausiai dėl filmo trukmės ir tempo režisierius nusprendė šį personažą iškirpti. Paties aktoriaus teigimu, jis apie tai sužinojo tik filmo premjeros metu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kodėl skiriasi pirmosios knygos pavadinimas Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose?
Didžiojoje Britanijoje knyga išleista pavadinimu, kuriame minimas „Išminties akmuo“ (Philosopher’s Stone). Tačiau JAV leidėjai manė, kad vaikai nenorės skaityti knygos, kurios pavadinime yra žodis „filosofas“, nes tai jiems atrodė per daug akademiška ir nuobodu. Todėl JAV rinkai pavadinimas buvo pakeistas į „Burtininko akmenį“ (Sorcerer’s Stone). Dėl šios priežasties filmo kūrėjams teko dubliuoti kiekvieną sceną, kurioje ištariamas akmens pavadinimas, įrašant dvi skirtingas audio versijas.
Kokio amžiaus buvo pagrindiniai aktoriai, kai prasidėjo filmavimai?
Atrankos metu ir pradedant filmuoti pirmąją dalį, aktorių amžius buvo labai artimas jų vaidinamų personažų amžiui. Danieliui Radcliffe’ui buvo vienuolika metų, Emmai Watson – vos dešimt, o Rupertas Grintas buvo vyriausias iš trijulės – jam tuo metu buvo dvylika metų. Tai suteikė filmui autentiško vaikiško naivumo, kurio desperatiškai reikalavo pirmoji istorijos dalis.
Ar Hogvartso pilis, matoma pirmajame filme, yra tikra vieta?
Ir taip, ir ne. Išorės vaizdams ir bendriems planams buvo naudojamas itin detalus, didžiulis pilies maketas, kurį sukūrė dešimtys menininkų bei inžinierių. Tačiau daugelis vidaus scenų ir kiemų buvo filmuojami tikrose istorinėse Didžiosios Britanijos vietose. Pavyzdžiui, pilies koridoriai buvo filmuojami Glosterio katedroje, o pirmosios skraidymo ant šluotų pamokos vyko Aniko (Alnwick) pilies kieme.
Kolekcininkų svajonė: pirmųjų leidimų vertė ir atpažinimo ženklai šiandien
Praėjus daugiau nei dvidešimtmečiui po pirmosios dalies pasirodymo, šis kūrinys įgavo ne tik milžinišką kultūrinę, bet ir didžiulę finansinę vertę. Knygų rinkos ekspertai atidžiai medžioja paties pirmojo, 1997 metais išleisto Didžiosios Britanijos leidimo egzempliorius. Kadangi pradinis tiražas buvo vos penki šimtai kietaviršių knygų, iš kurių apie trys šimtai atiteko viešosioms bibliotekoms (ir dėl nuolatinio skaitymo greitai susidėvėjo ar buvo prarastos), idealios būklės egzemplioriai šiandien yra nepaprastai reti.
Norint atpažinti šį vertingą pirmojo leidimo egzempliorių, reikia žinoti kelis labai specifinius faktus. Visų pirma, autoriaus vardas knygos metrikų puslapyje nurodytas ne inicialais, o pilnu vardu – Joanne Rowling. Antra savybė, kurią žino tik tikri fanatikai, yra spausdinimo klaida penkiasdešimt trečiame puslapyje. Šiame puslapyje pateikiamas reikalingų mokyklinių prekių sąrašas, ir jame žodžiai 1 wand (viena burtų lazdelė) atspausdinti net du kartus – sąrašo pradžioje ir pačioje pabaigoje. Vėlesniuose leidimuose ši korektūros klaida buvo ištaisyta, todėl jos buvimas yra neginčijamas paties pirmojo leidimo įrodymas.
Be to, galinio viršelio iliustracijoje pirmajame leidime pavaizduotas nepažįstamas burtininkas su ruda barzda ir pypke, kuris niekada nepasirodė pačioje istorijoje. Tai buvo tiesiog nepriklausomo iliustratoriaus sugalvotas personažas, neturėjęs nieko bendro su siužetu. Vėlesniuose tiražuose šis atvaizdas buvo skubiai pakeistas į atpažįstamo mokyklos direktoriaus Albo Dumbldoro portretą. Šios smulkios, regis, nereikšmingos detalės pavertė paprastą vaikų knygą į istorinį artefaktą, už kurį tarptautiniuose aukcionuose kolekcininkai nevejodami sumoka dešimtys, o kartais ir šimtus tūkstančių eurų.
Kino ir literatūros pramonėje apstu istorijų, kurios sublizga ir greitai užgęsta, tačiau šio berniuko, atradusio savo tikrąjį pašaukimą magijos mokykloje, fenomenas tik stiprėja. Nuo sudėtingo rašymo proceso, nesuskaičiuojamų leidyklų atmetimų iki kūrybinių iššūkių filmavimo aikštelėje – visi šie elementai susijungė į unikalų, laikui nepavaldų projektą. Kruopštus dėmesys detalėms, autorių atsidavimas idėjai ir netgi nedideli, atsitiktiniai netikslumai sukūrė gyvą mitą, kuris toli gražu neapsiriboja vien knygos puslapiais ar kino ekranu. Tai gyvas įrodymas, kaip viena puikiai išplėtota idėja gali peržengti bet kokias žanro ribas ir suformuoti atskirą kultūrinį pasaulį, į kurį su malonumu neria vis naujos skaitytojų kartos.
