Nutrynimai ant kojų yra viena dažniausių problemų, su kuria susiduriame dėvėdami naują avalynę, ilgai vaikščiodami ar sportuodami. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tik nedidelis nepatogumas, tinkamai negydomi nutrynimai gali virsti skausmingomis žaizdomis, trukdančiomis kasdienei veiklai ir net sukelti infekcijos riziką. Dažniausiai nutrynimai atsiranda dėl nuolatinės trinties tarp odos ir bato krašto, ypač jei kojos šiek tiek patinusios arba pasirinkta avalynė nėra tinkamai pritaikyta pėdos formai. Šiame straipsnyje aptarsime viską, ką reikia žinoti apie efektyvų nutrynimų gydymą, skausmo malšinimą ir priemones, kurios padės išvengti šių nemalonių pėdų sužeidimų ateityje.
Pirmoji pagalba atsiradus nutrynimui
Jei jaučiate, kad batas trina, veikti reikia nedelsiant. Vos pajutus pirmąjį diskomfortą ar deginimo pojūtį, svarbu nedelsiant sustoti ir imtis veiksmų, nelaukiant, kol oda bus pažeista iki kraujo. Kuo anksčiau sureaguosite, tuo greičiau pėda sugis ir tuo mažesnė tikimybė, kad nutrynimas virs pūsle.
- Nedelsdami nusiaukite. Jei įmanoma, iš karto nusiaukite batus, kurie sukelia trintį. Leiskite odai „kvėpuoti“ ir atvėsti.
- Nuvalykite pažeistą vietą. Jei oda dar nepratrūkusi, švelniai nuplaukite ją drungnu vandeniu su švelniu muilu. Jei po ranka vandens nėra, galite naudoti antiseptines servetėles, tačiau venkite stiprių alkoholinių tirpalų tiesiogiai ant jautrios odos.
- Apsaugokite vietą. Jei matote, kad oda paraudusi, bet pūslės dar nėra, užklijuokite specialų pleistrą nuo nutrynimų. Jis sumažins trintį ir suteiks apsauginį barjerą.
- Neklijuokite paprasto pleistro tiesiai ant pūslės. Jei pūslė jau atsirado, nenaudokite paprasto audinio pleistro, kuris prilips prie pūslės. Tokiu atveju geriau naudoti hidrokoloidinį pleistrą arba tiesiog leisti vietai vėdintis.
Kaip gydyti susidariusias pūsles
Pūslės – tai organizmo būdas apsaugoti gilesnius audinius nuo tolesnės žalos. Skystis pūslės viduje veikia kaip natūralus amortizatorius. Svarbiausia taisyklė – niekada, jei nėra būtino reikalo, nepradurkite pūslės patys.
Kada pūslės negalima liesti? Jei pūslė yra nedidelė, nėra skausminga ir jos viduje esantis skystis yra skaidrus, geriausia ją palikti ramybėje. Oda virš pūslės yra natūralus, sterilus „tvarsčio“ sluoksnis, saugantis nuo bakterijų. Tiesiog užklijuokite ją hidrokoloidiniu pleistru, kuris apsaugos nuo tolimesnės trinties ir leis pūslei natūraliai rezorbuotis.
Kada reikia pradurti pūslę? Jei pūslė yra labai didelė, įtempta ir sukelia stiprų skausmą, trukdantį vaikščioti, gali prireikti ją išleisti. Tai darykite tik laikydamiesi griežtų higienos taisyklių:
- Kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu.
- Sterilizuokite adatą (naudokite spiritą arba palaikykite virš ugnies, kol atvės).
- Švelniai pradurkite pūslės kraštą.
- Švelniai paspauskite pūslę steriliu marlės tamponu, kad ištekėtų skystis.
- Nenuplėškite odos! Viršutinis odos sluoksnis turi likti savo vietoje, kad apsaugotų žaizdą.
- Užtepkite antibakterinio tepalo ir uždenkite steriliu pleistru.
Efektyvios priemonės skausmui malšinti
Kai nutrynimas jau įvykęs, svarbiausia yra užtikrinti ramybę pažeistai vietai. Skausmą galite malšinti ne tik pleistrais, bet ir kitomis priemonėmis.
Natūralūs ir naminiai būdai
Daugelis žmonių ieško natūralių būdų nuraminti sudirgusią odą. Štai keletas patarimų:
- Ramunėlių kompresai. Ramunėlės pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Užplikykite ramunėlių arbatą, atvėsinkite ir pamirkykite joje medvilninį audinį. Uždėkite ant nutrintos vietos 10-15 minučių.
- Alavijų (Aloe Vera) gelis. Alavijai puikiai drėkina, vėsina ir skatina gijimą. Naudokite tik natūralų gelį be papildomų kvapiklių ar alkoholio.
- Arbatmedžio aliejus. Jis pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Tačiau būkite atsargūs – naudokite tik atskiestą aliejų (sumaišytą su kokosų ar kitu baziniu aliejumi) ir tik tuo atveju, jei oda nėra atvira žaizda.
Vaistinės priemonės
Vaistinėse galite rasti daugybę produktų, skirtų būtent nutrynimų priežiūrai. Hidrokoloidiniai pleistrai yra auksinis standartas. Jie veikia kaip „antroji oda“, sugeria drėgmę, mažina spaudimą ir užtikrina optimalią aplinką gijimui. Taip pat verta turėti antibakterinio tepalo su sidabru ar kitomis veikliosiomis medžiagomis, kurios neleis infekcijai patekti į žaizdą.
Kaip išvengti nutrynimų ateityje
Geriausias būdas gydyti nutrynimus – užkirsti jiems kelią. Dažniausiai prevencija susideda iš kelių paprastų, bet svarbių žingsnių.
Tinkama avalynė
Dauguma nutrynimų atsiranda dėl netinkamo batų dydžio ar formos. Pirkdami avalynę, atminkite, kad dienos pabaigoje pėdos natūraliai šiek tiek patinsta, todėl batus geriausia matuotis popietę. Avalynė turi būti patogi iš karto – nesitikėkite, kad „prasinešios“ ir nustos trinti. Jei batas spaudžia parduotuvėje, jis trins ir gatvėje.
Tinkamos kojinės
Medvilninės kojinės dažnai kaupia drėgmę, o drėgna oda trinamasi daug greičiau. Jei planuojate ilgą pasivaikščiojimą ar sportą, rinkitės sintetines arba vilnones (pvz., merino vilnos) kojines, kurios efektyviai šalina drėgmę ir išlaiko pėdas sausas.
Prevencinės priemonės prieš avint batus
Jei žinote, kad batai gali trinti, galite iš anksto pasiruošti:
- Pėdų tepalas (pieštukas). Vaistinėse parduodami specialūs pieštukai nuo nutrynimų. Jie sukuria nematomą slydimo barjerą ant odos ir gerokai sumažina trintį.
- Talkas. Jei pėdos linkusios prakaituoti, pabarstykite jas talku ar specialia pėdų pudra. Sausa oda trinamasi mažiau.
- Silikoninės pagalvėlės. Jos dedamos į batus tose vietose, kur jaučiamas didžiausias spaudimas (dažniausiai kulnas arba pėdos priekis).
Dažniausiai užduodami klausimai apie nutrynimų gydymą
Ar galima naudoti „baktericidinį“ (paprastą) pleistrą ant pūslės?
Ne, nerekomenduojama. Paprasto pleistro lipnusis paviršius gali prikibti prie pūslės. Kai jį nuimsite, galite nuplėšti ir pūslės odą, taip palikdami atvirą žaizdą ir padidindami infekcijos riziką. Geriau naudoti hidrokoloidinius pleistrus arba tiesiog uždėti sterilų tvarstį, kuris nesiliestų su pūsle.
Kodėl pūslės viduje esantis skystis gali pakeisti spalvą?
Skaidrus skystis yra normalus reiškinys. Jei skystis tampa drumstas, baltas, geltonas arba žalsvas, tai rodo infekciją. Taip pat infekcijos požymiai yra paraudimas aplink pūslę, patinimas, šiluma toje vietoje ir pulsavimas. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ar reikia kažkaip specialiai paruošti naujus batus?
Naujus batus rekomenduojama „pranešioti“ namuose. Avėkite juos po trumpą laiką (pvz., 15-30 minučių) su storomis kojinėmis. Tai padės šiek tiek suminkštinti medžiagą. Taip pat galite naudoti specialius purškiklius, kurie minkština odą ir padeda jai lengviau prisitaikyti prie pėdos formos.
Kiek laiko vidutiniškai gyja nutrynimai?
Priklausomai nuo pažeidimo gylio, nutrynimai paprastai gyja nuo 3 iki 7 dienų. Svarbiausia šiuo laikotarpiu sumažinti spaudimą pažeistai vietai ir vengti batų, kurie vėl galėtų sudirginti tą pačią vietą.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją kreiptis būtina, jei pastebite infekcijos požymius (pūliai, stiprus skausmas, karščiavimas), jei nutrynimas yra labai gilus arba jei sergate cukriniu diabetu. Sergantiesiems diabetu net ir nedideli pėdų sužeidimai gali būti pavojingi dėl prastesnio gijimo ir padidėjusios infekcijos rizikos, todėl tokiais atvejais savigyda neužsiimkite.
Tinkamos higienos svarba gijimo procese
Gydant nutrynimus, higiena yra lygiai tokia pat svarbi, kaip ir paties skausmo malšinimas. Atvira žaizda yra atviri vartai įvairioms bakterijoms, kurios gali sukelti rimtesnių problemų. Todėl kasdienis žaizdos valymas ir tvarsčių keitimas yra privalomi. Prieš liečiant pažeistą vietą, visada kruopščiai nusiplaukite rankas. Jei naudojate pleistrus, rinkitės tuos, kurie leidžia odai „kvėpuoti“. Jei žaizda šlapiuoja, dažniau keiskite pleistrą, kad drėgmė nesikauptų ir nesukurtų palankios terpės bakterijoms daugintis. Jei įmanoma, namuose leiskite kojoms būti be batų ir be pleistrų – grynas oras yra vienas geriausių pagalbininkų greičiau uždaryti žaizdas ir atkurti odos vientisumą.
