Kasmetinė laiko persukimo tradicija daugeliui sukelia klausimų ir nepatogumų. Vieniems tai – galimybė ilgiau pasimėgauti šviesa vakarais, kitiems – bereikalingas organizmo ritmo sutrikdymas. Pastaraisiais metais vis dažniau girdimi raginimai panaikinti šią praktiką, todėl nenuostabu, kad apie „paskutinį laiko persukimą“ kalbama vis garsiau. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl keičiame laiką, ką reikėtų žinoti prieš pasikeitimą, kaip tam tinkamai pasiruošti bei kokie pokyčiai laukia ateityje.
Laiko persukimo istorija ir priežastys
Laiko persukimo idėja kilo dar XX amžiaus pradžioje, kai buvo siekiama geriau išnaudoti dienos šviesą ir taupyti energiją. Pirmą kartą laikas buvo persuktas Vokietijoje per Pirmąjį pasaulinį karą, siekiant sumažinti anglies suvartojimą. Netrukus šią praktiką perėmė ir kitos šalys, tarp jų – Lietuva.
Iš esmės vasaros laikas buvo įvestas tam, kad žmonės galėtų ilgiau džiaugtis šviesa vakarais, o tai skatino ekonominį aktyvumą ir poilsį lauke. Tačiau laikui bėgant šios priežastys prarado reikšmę: šiuolaikinės technologijos leidžia efektyviai naudoti elektrą, o gyvenimo ritmas per daug įvairus, kad laiko pakeitimas turėtų tokį pat efektą kaip anksčiau.
Kada įvyksta paskutinis laiko persukimas?
Europos Sąjunga dar 2018 m. pasiūlė atsisakyti laiko keitimo du kartus per metus. Nors sprendimas dar nėra galutinai įgyvendintas, numatoma, kad artimiausiu metu kiekviena šalis pasirinks laiką, pagal kurį gyvens visus metus – žiemos arba vasaros.
Lietuvoje daugelis linksta prie žiemos laiko, kuris laikomas artimesniu natūraliam paros ritmui. Tačiau kol galutinis sprendimas nepriimtas, būtina sekti oficialius pranešimus – paskutinis persukimas gali būti tiek pavasarį, tiek rudenį, priklausomai nuo harmonizacijos su kitomis šalimis.
Kaip pasiruošti laiko pasikeitimui
Laiko persukimas gali atrodyti nereikšmingas, tačiau daugelis žmonių patiria miego sutrikimus, nuotaikos svyravimus ir bendrą nuovargį. Todėl pravartu imtis kelių paprastų žingsnių, padėsiančių prisitaikyti.
1. Koreguokite miego režimą
Kelioms dienoms iki persukimo pradėkite eiti miegoti ir keltis 15–20 minučių anksčiau (arba vėliau, priklausomai nuo krypties). Tai leis organizmui lengviau prisitaikyti prie naujo ritmo be didelio streso.
2. Būkite fiziškai aktyvūs
Reguliari mankšta, ypač lauke, padeda organizmui greičiau prisitaikyti prie šviesos pokyčių. Saulės šviesa išlieka svarbiausiu vidaus laikrodžio reguliatoriumi, todėl stenkitės praleisti bent 30 minučių dienos šviesoje.
3. Ribokite kavą ir alkoholį
Pereinamasis laikotarpis gali paveikti jūsų miego kokybę. Kad sumažintumėte poveikį, kelias dienas iki pokyčio ribokite stimuliuojančius gėrimus ir alkoholį, ypač vakare.
4. Stebėkite savo savijautą
Jeigu jaučiate dėmesio stoką, mieguistumą ar pakitusį apetito ritmą, nesijaudinkite – šie simptomai paprastai išnyksta po kelių dienų. Svarbiausia – neprarasti miego rutinos ir leisti kūnui prisitaikyti savaime.
Kokią įtaką laiko persukimas turi sveikatai?
Nors pokytis trunka vos valandą, moksliniai tyrimai rodo, kad pasikeitimas gali paveikti mūsų psichologinę ir fizinę būklę. Yra pastebėta, kad pirmomis dienomis po persukimo padidėja eismo įvykių skaičius, nes žmonės dar nepripranta prie naujo ritmo. Taip pat gali pasireikšti padidėjęs streso lygis, koncentracijos sunkumai ir miego trūkumas.
Vis dėlto ilgalaikės pasekmės dažniausiai būna minimalios – organizmas atsistato per 3–7 dienas. Žmonėms, kurie turi širdies veiklos sutrikimų ar migrenos priepuolių, rekomenduojama stebėti savo savijautą ir laikytis tolygaus režimo.
Ar laiko persukimo atsisakymas bus naudingas?
Atsisakant laiko persukimo, bus išvengta kasmetinio organizmo adaptacijos streso. Be to, tai palengvins transporto, prekybos ir komunikacijos procesus tarp šalių. Tačiau pasirinkimas, ar likti prie vasaros ar žiemos laiko, turi savų privalumų ir trūkumų.
- Vasaros laikas: daugiau šviesos vakare, tačiau ilgesni tamsos rytai žiemą.
- Žiemos laikas: natūralesnis ritmas, šviesesni rytai, tačiau greitesnis sutemimas vakare.
Sprendimas priklausys nuo kiekvienos valstybės prioritetų – ar ji orientuosis į ekonominius, ar į sveikatos bei gyvenimo kokybės kriterijus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada Lietuvoje vyks kitas laiko persukimas?
Laikas tradiciškai keičiamas paskutinį kovo sekmadienį (įvedamas vasaros laikas) ir paskutinį spalio sekmadienį (grįžtama prie žiemos laiko). Tačiau dėl planuojamų pokyčių patartina sekti oficialią informaciją, nes tvarka gali keistis.
Kaip patikrinti, ar telefonas ar kompiuteris automatiškai pakeis laiką?
Dauguma išmaniųjų įrenginių turi nustatymą „Automatiškai nustatyti laiką pagal tinklą“. Įsitikinkite, kad ši funkcija įjungta – taip išvengsite netikslumų po persukimo.
Ar vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės jautriau reaguoja į laiko pasikeitimą?
Taip, jų miego ritmas dažnai stabilesnis, todėl net ir nedidelis pokytis gali paveikti nuotaiką ar aktyvumą. Tėvams rekomenduojama anksčiau pradėti ruoštis laikui kartu su vaikais, kad pokytis nebūtų staigus.
Ar galima iš anksto pasiruošti laiko pokyčiui?
Žinoma. Be miego režimo koregavimo, galima planuoti mažiau stresinių veiklų laiko persukimo savaitgalį – vengti ilgos kelionės ar sudėtingų darbų. Organizmui padeda stabilumas ir ramaus tempo palaikymas.
Kaip laiko pokyčiai veikia ekonomiką ir technologijas
Laiko persukimas veikia ne tik mūsų kasdienybę, bet ir platesnius ekonominius procesus. Energetikos sektoriuje anksčiau šviesos laiko prailginimas padėdavo sumažinti elektros sąnaudas. Tačiau modernių LED technologijų eroje šis skirtumas beveik išnyko. Atvirkščiai – dažni laikrodžių keitimai gali sukelti trikdžių transporto tvarkaraščiuose, informacinių sistemų veikime ir net tarptautiniuose sandoriuose.
Įmonės, veikiančios tarptautinėje rinkoje, dažnai turi derinti veiklos laiką tarp šalių, todėl vieningos laiko sistemos stabilumas užtikrina patogesnį bendradarbiavimą. Technologiškai pasaulis juda link automatinio laiko derinimo per tinklus, tad žmogaus įsikišimo vis mažiau reikia.
Kas laukia ateityje?
Europos Komisija siūlo, kad valstybės narės pačios nuspręstų, prie kurio laiko likti visam laikui. Lietuvai svarbu įvertinti tiek geografinę padėtį, tiek socialinius įpročius. Nesvarbu, ar pasiliksime prie žiemos, ar prie vasaros laiko, svarbiausia – užtikrinti žmonių gerovę ir patogų gyvenimo ritmą visus metus. Tad artėjantis persukimas gali būti paskutinis mūsų laikrodžių pakoregavimas – užbaigiantis visą šimtmetį trukusią tradiciją, kurios poveikį jausime dar ilgai.
