Epley manevras yra vienas iš efektyviausių natūralių būdų sumažinti ar visiškai pašalinti galvos svaigimą, atsirandantį dėl gerybinio paroksizminio padėties vertigo (BPPV). Šis sutrikimas pasireiškia trumpais, bet intensyviais svaigimo epizodais, kuriuos dažniausiai sukelia tam tikri galvos judesiai. Nors simptomai gali būti labai nemalonūs, pats sutrikimas dažniausiai nėra pavojingas, o specialiai sukurti galvos padėties keitimo manevrai, tokie kaip Epley, padeda pasijusti geriau. Straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip veikia šis metodas, kada jis taikomas, kaip atliekamas ir ką būtina žinoti prieš jį bandant.
Kas yra BPPV ir kodėl jis sukelia svaigulį?
BPPV išsivysto dėl to, kad vidinėje ausyje esančios mažytės kalcio karbonato dalelės (otolitai) atitrūksta ir patenka į pusratinius kanalus, atsakingus už mūsų pusiausvyrą. Kai šios dalelės juda kartu su galvos judesiais, jos dirgina jutimo receptorius ir smegenims siunčiami klaidingi signalai, sukeliantys svaigimo jausmą.
Ši būklė dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali išsivystyti ir jauniems asmenims po traumos, infekcijos ar net staigesnio judesio. Nors BPPV nėra pavojingas, jis gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą: žmonės bijo lenktis, apsisukti lovoje, sportuoti ar net greičiau pasukti galvą.
Kaip veikia Epley manevras?
Epley manevras yra specialių galvos ir kūno padėčių seka, kurios tikslas – „perkelti“ nuklydusias kalcio daleles iš pusratinių kanalų atgal į vietą, kur jos nebekeltų diskomforto. Procedūra sukurta taip, kad pasinaudotų natūraliais gravitacijos principais: tam tikrais judesiais ir padėtimis dalelės švelniai nukreipiamos link vietos, kur organizmas jas gali natūraliai absorbuoti.
Šio manevro efektyvumas yra labai aukštas – įvairūs tyrimai rodo, kad daugiau nei 80–90 procentų pacientų jaučia pagerėjimą po vienos ar kelių sesijų. Dėl to tai tapo pirmo pasirinkimo metodu gydant BPPV visame pasaulyje.
Kada Epley manevras yra tinkamiausias?
Epley manevras rekomenduojamas tuomet, kai žmogui diagnozuotas BPPV, konkrečiai – užpakalinio pusratinio kanalo BPPV, kuris yra dažniausia sutrikimo forma. Tai dažniausiai nustatoma gydytojui atlikus Dix-Hallpike testą, kuris padeda įvertinti, ar paciento svaigimą sukelia būtent galvos padėties pokyčiai.
Situacijos, kai Epley manevras ypač naudingas:
- Kai svaigulys atsiranda pasukus galvą į vieną pusę.
- Kai simptomai trunka kelias sekundes ar iki minutės.
- Kai svaigimas sustiprėja atsistojant, gulantis arba apsisukant lovoje.
- Kai gydytojas patvirtino BPPV diagnozę ir rekomendavo šį metodą.
Vis dėlto manevro nereikėtų atlikti, jei svaigimą sukelia kitokios priežastys, tokios kaip kaklo problemos, kraujotakos sutrikimai, vidurinės ausies ligos ar neurologiniai sutrikimai.
Kaip atliekamas Epley manevras?
Nors šis manevras dažnai atliekamas gydytojo kabinete, daugelis žmonių jį vėliau sėkmingai daro ir namuose. Svarbiausia – tiksliai laikytis instrukcijų ir prireikus gauti specialisto patarimą.
Epley manevro atlikimo eiga
- Atsisėskite ant lovos krašto ir pasukite galvą maždaug 45 laipsnių kampu į tą pusę, kuri sukelia svaigimą.
- Staigiai atsigulkite ant nugaros, išlaikydami galvos pasukimą. Dažnai šioje pozicijoje pajuntamas svaigimas – tai normalu. Palaukite, kol pojūtis nurims.
- Nepakeisdami kūno padėties, pasukite galvą 90 laipsnių į kitą pusę.
- Tada pasukite visą kūną į šoną taip, kad žiūrėtumėte žemyn į grindis.
- Lėtai atsisėskite ir keletą minučių ramiai pabūkite.
Kartais procedūrą reikia pakartoti kelis kartus per dieną keletą dienų. Jei po kelių bandymų pagerėjimo nėra, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar vestibulinės reabilitacijos specialistą.
Kokius pojūčius galima jausti atliekant manevrą?
Net jei Epley manevras atliekamas teisingai, tai gali sukelti laikinus nemalonius pojūčius. Tačiau tai – normalus procesas, rodantis, kad otolitai juda.
- Trumpalaikį intensyvų svaigimą.
- Akių trūkčiojimą (nystagmus), kurį dažnai stebi gydytojas diagnozės metu.
- Nedidelį pykinimą.
Šie pojūčiai paprastai trunka labai trumpai ir po manevro palaipsniui silpsta. Jei simptomai ženkliai sustiprėja ar išlieka ilgą laiką, būtina kreiptis į specialistą.
Kaip pasiruošti Epley manevrui?
Nors manevras yra paprastas ir saugus, keli patarimai padės užtikrinti jo efektyvumą:
- Atlikite jį kambaryje, kur turite vietos ir stabilų paviršių.
- Pasirūpinkite, kad šalia būtų kas nors, galintis padėti, jei pajustumėte stiprų svaigimą.
- Nevalgykite sočiai prieš procedūrą, kad sumažintumėte pykinimo riziką.
- Po atlikimo keletą minučių ramiai sėdėkite ir staigiai nejudėkite.
DUK: Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Epley manevras saugus?
Taip, jis laikomas labai saugiu daugumai žmonių. Vis dėlto tiems, kurie turi kaklo problemų, didelę osteoporozę ar nesenas galvos traumas, prieš tai verta pasitarti su gydytoju.
Kiek kartų reikia atlikti manevrą?
Daugelis žmonių pagerėjimą pajunta iš karto arba per vieną dieną. Kartais prireikia 2–4 kartų, kad simptomai visiškai išnyktų.
Ar Epley manevras gali būti atliekamas savarankiškai?
Taip, tačiau pirmą kartą rekomenduojama procedūrą atlikti kartu su specialistu, kad užtikrintumėte tikslumą ir išvengtumėte neteisingų judesių.
Ar svaigimas gali sugrįžti?
Taip, kai kuriems žmonėms BPPV kartojasi. Vis dėlto Epley manevras dažnai efektyvus ir pakartotinai.
Vestibulinės treniruotės kaip papildoma pagalba
Nors Epley manevras yra vienas efektyviausių būdų pašalinti konkrečią BPPV priežastį, daugelis žmonių gauna naudos ir iš vestibulinių pratimų. Tokie pratimai padeda smegenims greičiau prisitaikyti prie pokyčių ir gerai veikia tais atvejais, kai svaigimas iš dalies išlieka. Jie gali apimti akių judesių treniruotes, lėtų galvos posūkių sekas, pusiausvyros lavinimo pratimus ir kitus metodus, kuriuos parenka specialistas pagal individualius simptomus.
