Galvos svaigimas – tai vienas dažniausių simptomų, su kuriais susiduria tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Jis gali būti nekaltas, laikinas ir susijęs su nuovargiu, tačiau kartais signalizuoja apie rimtesnes sveikatos problemas.
Svarbu žinoti, kas gali sukelti galvos svaigimą, kaip atskirti pavojingus atvejus ir kada būtina nedelsti kreiptis į medikus.
Kas iš tikrųjų yra galvos svaigimas?
Žmonės galvos svaigimą apibūdina įvairiai:
-
jausmas, kad „suka“ galvą ar viskas aplink sukasi,
-
nestabilumo pojūtis,
-
silpnumas ar baimė nualpti,
-
lyg kūnas praranda orientaciją erdvėje.
Svarbu suprasti, kokio tipo svaigimas pasireiškia – tai padeda tiksliau nustatyti galimą priežastį.
Dažniausios galvos svaigimo priežastys
1. Per mažas kraujospūdis
Jei staiga atsistojus apsvaigsta galva ar akyse „užtemsta“, tai gali būti ortostatinė hipotenzija – kai kraujospūdis greitai krenta keičiant padėtį.
Tokie epizodai dažnesni karštomis dienomis, esant dehidratacijai ar po valgio.
2. Vidinės ausies sutrikimai
Vidinė ausis atsakinga už pusiausvyrą. Jei sutrinka jos veikla, atsiranda verčiančio tipo galvos svaigimas (vertigo), kuris gali būti lydimas pykinimo, prakaitavimo ar net vėmimo.
Dažnos būklės:
-
Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV)
-
Vestibulinis neuritas
-
Menjero liga
3. Kaklo raumenų įtampa ir stuburo problemos
Įtempti sprando raumenys ar degeneraciniai pokyčiai kaklo srityje gali spausti kraujagysles ar nervus, dėl ko pablogėja kraujotaka į smegenis.
Svaigimas dažnai pasireiškia ilgai dirbant sėdimą darbą ar laikant galvą vienoje padėtyje.
4. Anemija
Per mažas hemoglobino kiekis kraujyje reiškia, kad į smegenis patenka mažiau deguonies – tai gali sukelti silpnumą, nuovargį ir svaigimą.
Ypač dažna tarp moterų dėl menstruacijų ar geležies trūkumo mityboje.
5. Cukraus kiekio kraujyje svyravimai
Per mažas arba staigiai krintantis gliukozės kiekis (hipoglikemija) gali sukelti svaigulį, drebulį, prakaitavimą, dirglumą. Tai dažnai nutinka praleidus valgymą ar po intensyvios fizinės veiklos be užkandžio.
6. Stresas ir nerimas
Psichologinės būklės – ypač panikos atakos ar nuolatinis nerimas – gali pasireikšti kaip galvos svaigimas, „plaukiojantis“ jausmas ar trumpalaikis sąmonės aptemimas.
Tokiu atveju svaigimą dažnai lydi greitas širdies plakimas, kvėpavimo sutrikimai ar krūtinės spaudimas.
7. Vaistų poveikis
Kai kurie vaistai, ypač kraujospūdžio reguliatoriai, antidepresantai, raminamieji ar stipresni nuskausminamieji, gali sukelti galvos svaigimą kaip šalutinį poveikį.
Svarbu sekti, ar svaigimas pasireiškia pradėjus vartoti naują preparatą.
Kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją?
-
Galvos svaigimas staigus, stiprus ir lydimas regėjimo sutrikimų, kalbos pakitimų, veido ar galūnių nutirpimo
-
Pasireiškia krūtinės skausmas, širdies ritmo sutrikimai ar sąmonės praradimas
-
Jaučiamas stiprus galvos skausmas, kurio nebuvo anksčiau
-
Svaigimas tęsiasi kelias dienas iš eilės be pagerėjimo
-
Atsiranda koordinacijos problemų, pusiausvyros sutrikimų
Tokie simptomai gali rodyti rimtesnes būkles – insultą, širdies problemas ar neurologinius sutrikimus.
Ką galima padaryti patiems?
-
Gerkite daugiau vandens – dehidratacija dažna priežastis
-
Reguliariai valgykite – kad išvengtumėte gliukozės svyravimų
-
Stebėkite laikyseną – ypač sėdint prie kompiuterio
-
Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą
-
Judėkite – net trumpi pasivaikščiojimai gerina kraujotaką
-
Venkite staiga keisti kūno padėtį – ypač ryte ar po ilgesnio sėdėjimo
Galvos svaigimas dažnai atrodo nekaltas, bet kartais jis yra svarbus signalas, kad organizmui reikia pagalbos. Stebėkite savo kūną, reaguokite į pasikartojančius simptomus ir, jei reikia – pasitarkite su specialistu.
Geriau vienas papildomas vizitas pas gydytoją, nei per vėlai pastebėtas rimtas sveikatos sutrikimas.
