Ar kada nors matavote kraujospūdį ir pastebėjote, kad diastolinis rodiklis siekia vos 50 mmHg? Toks rezultatas gali kelti nerimą, ypač jei įprastai jūsų spaudimas būna aukštesnis. Tačiau prieš panikuojant svarbu suprasti, ką iš tiesų reiškia toks diastolinis rodiklis, kokie gali būti jo priežastys ir kada verta kreiptis į gydytoją. Kraujospūdis yra dinamiškas rodiklis, kuris gali kisti dėl daugybės veiksnių – nuo gyvenimo būdo iki širdies ir kraujagyslių sveikatos.
Ką reiškia diastolinis kraujospūdis?
Kraujospūdis apibūdina kraujo spaudimą arterijose ir sudarytas iš dviejų rodiklių – sistolinio ir diastolinio. Sistolinis spaudimas rodo jėgą, kuria širdis pumpuoja kraują į kraujagysles susitraukimo metu, o diastolinis spaudimas parodo kraujospūdį, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Normalus diastolinis kraujospūdis paprastai laikomas nuo 60 iki 80 mmHg. Todėl kai šis rodiklis nukrenta iki 50, tai laikoma žemu diastoliniu spaudimu.
Kodėl diastolinis kraujospūdis gali būti 50?
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių diastolinis spaudimas gali sumažėti. Kai kuriais atvejais tai gali būti laikinas reiškinys, o kitais – simptomai, rodantys tam tikrus sveikatos sutrikimus. Štai kelios dažniausios priežastys:
- Dehidratacija: kai organizme trūksta skysčių, kraujo tūris sumažėja, o tai gali lemti žemesnį spaudimą.
- Vaistų poveikis: kai kurie antihipertenziniai ar diuretikai gali per daug sumažinti diastolinį spaudimą.
- Širdies vožtuvų problemos: ypač aortos vožtuvo nesandarumas gali lemti žemą diastolinį spaudimą.
- Endokrininės sistemos sutrikimai: skydliaukės hiperfunkcija ar antinksčių problemos gali paveikti kraujo spaudimą.
- Amžius: vyresnio amžiaus žmonėms arterijos tampa mažiau elastingos, dėl to diastolinis spaudimas gali mažėti.
Ar žemas diastolinis kraujospūdis pavojingas?
Nors kai kuriais atvejais diastolinis spaudimas 50 gali būti normalus – pavyzdžiui, fiziškai aktyviems žmonėms ar tiems, kurie natūraliai turi žemesnį spaudimą – vis dėlto toks rodiklis gali reikšti, kad širdis ir kraujagyslės negauna pakankamai kraujo aprūpinimo. Tai gali kelti pavojų, ypač jei pasireiškia kiti simptomai, tokie kaip:
- Galvos svaigimas ar silpnumas
- Nuovargis arba alpimo jausmas
- Regėjimo neryškumas
- Širdies plakimo sutrikimai
- Šaltos rankos ir pėdos
Jei tokie simptomai pasireiškia dažnai, būtina kreiptis į gydytoją. Nuolatinis žemas diastolinis spaudimas gali bloginti kraujo patekimą į gyvybiškai svarbius organus, ypač širdį ir smegenis.
Kada būtina apsilankyti pas gydytoją?
Vienkartinis žemo diastolinio spaudimo matavimas ne visada reiškia rimtą problemą. Tačiau verta sunerimti, jei diastolinis spaudimas 50 ar mažesnis kartojasi reguliariai arba jei kartu pasireiškia simptomai. Gydytojas gali atlikti išsamesnius tyrimus – pavyzdžiui, širdies echoskopiją, kraujo hormonų tyrimus ar elektrokardiogramą – kad nustatytų priežastį.
Ypač svarbu neatidėlioti vizito, jei turite kitų rizikos veiksnių: širdies ligų istoriją, cukrinį diabetą, aukštą cholesterolio kiekį ar vyresnį amžių. Tokiais atvejais žemas diastolinis spaudimas gali būti signalas, kad širdis dirba neoptimaliai.
Kaip palaikyti sveiką kraujospūdį?
Norint stabilizuoti kraujospūdį ir išvengti jo svyravimų, svarbu laikytis keleto gyvenimo būdo principų:
- Pakankamai vartokite skysčių. Vanduo palaiko tinkamą kraujo tūrį ir padeda išvengti spaudimo kritimo.
- Subalansuota mityba. Valgykite daugiau šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir vengti pernelyg sūraus maisto.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Lengvi pratimai, vaikščiojimas ar plaukimas skatina gerą kraujotaką ir stiprina širdį.
- Venkite streso. Ilgalaikė įtampa gali iškreipti hormonų pusiausvyrą ir paveikti kraujospūdį.
- Tinkamas poilsis. Miegas yra būtinas normaliam širdies ritmui ir kraujospūdžio reguliacijai.
Galimos medicininės intervencijos
Jei gyvenimo būdo keitimai nepadeda, gydytojas gali pasiūlyti papildomą gydymą. Svarbiausia – nebandyti savarankiškai vartoti vaistų, nes tai gali dar labiau išbalansuoti spaudimą. Dažniausiai taikomos medicininės priemonės gali apimti:
- Esamų vaistų dozės koregavimą (ypač, jei vartojate antihipertenzinius preparatus)
- Hormonų terapiją, jei nustatyta endokrininės sistemos problema
- Dietologo rekomendacijas dėl druskos ar skysčių balanso
- Širdies funkcijos gerinimo gydymą, jei aptinkamas vožtuvo ar ritmo sutrikimas
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį?
Tinkamas matavimas yra labai svarbus, kad rezultatai būtų tikslūs. Norint gauti patikimą rodmenį:
- Ilsėkitės bent 5 minutes prieš matavimą.
- Sėdėkite tiesiai, alkūnė turi būti širdies lygyje.
- Nematykite kraujospūdžio iškart po kavos ar fizinio krūvio.
- Matavimą kartokite kelis kartus – rytą ir vakare – kad galėtumėte stebėti dinamiką.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ką daryti, jei nuolat matau diastolinį spaudimą 50?
Jei matote tokį rezultatą reguliariai, net jei jaučiatės gerai, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Tai gali būti natūrali jūsų būklė, tačiau reikia atmesti galimas medicinines priežastis.
Ar galima padidinti diastolinį kraujospūdį natūraliais būdais?
Taip, dažnai padeda vandens vartojimo didinimas, papildomas druskos kiekis (jei gydytojas leidžia), pakankamas miegas ir reguliarus fizinis aktyvumas. Tačiau viskas turi būti daroma atsakingai.
Ar žemas diastolinis spaudimas pavojingas jaunam žmogui?
Dažniausiai ne, jei nėra jokių simptomų ir žmogus jaučiasi gerai. Jaunesnių, fiziškai aktyvių asmenų spaudimas kartais būna natūraliai žemesnis.
Ar verta vartoti papildus, jei diastolinis spaudimas mažas?
Papildai gali padėti, jei trūksta tam tikrų mineralų, pavyzdžiui, magnio ar kalio, tačiau prieš tai reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Kas dar gali turėti įtakos diastoliniam kraujospūdžiui?
Be medicininių ir gyvenimo būdo veiksnių, yra ir kitų niuansų, kurie gali daryti įtaką kraujospūdžiui: oro temperatūra, emocinė būsena, alkoholio vartojimas ar net hormoniniai svyravimai. Svarbu suprasti, kad kraujospūdis – tai ne statiškas skaičius, o kintantis rodiklis, atspindintis viso organizmo pusiausvyrą. Todėl stebėjimas, nepertraukiamas dėmesys savo sveikatai ir reguliarūs vizitai pas medikus gali padėti užtikrinti, kad diastolinis spaudimas 50 būtų ne priežastis nerimauti, o paskata pasirūpinti savimi.
