Apatinis kraujospūdis, dar vadinamas diastoliniu, rodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai atsipalaidavus. Kai šis skaičius nukrenta iki 47 mmHg, natūralu susirūpinti, nes tai gali reikšti sumažėjusią kraujo tėkmę į organus. Nors vienkartinis matavimas ne visada rodo rimtą problemą, į tokius rezultatus reikėtų atkreipti dėmesį ir stebėti bendrą savijautą.
Ką reiškia apatinis kraujospūdis 47?
Normalus suaugusiųjų diastolinis kraujospūdis dažniausiai svyruoja tarp 60 ir 80 mmHg. Reikšmė 47 mmHg laikoma žemesne nei norma, todėl gali rodyti hipotenzijos būseną. Žemas diastolinis kraujospūdis gali lemti nepakankamą organų aprūpinimą krauju, ypač jei kartu krinta ir viršutinis (sistolinio) kraujospūdžio rodiklis.
Tačiau vien tik skaičius nepasako visos istorijos. Reikšmingi ir kiti aspektai – jūsų amžius, fizinis pasirengimas, vartojami vaistai, bendra sveikatos būklė bei simptomai. Kai kuriems žmonėms žemesnis nei įprasta kraujospūdis yra jų fiziologinė norma, o kitiems tokia reikšmė gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus.
Galimos žemo diastolinio kraujospūdžio priežastys
Diastolinis kraujospūdis 47 mmHg gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Kai kurios jų yra laikinos ir nepavojingos, kitos – galinčios reikšti rimtesnius procesus organizme.
- Dehidratacija arba per mažas skysčių kiekis.
- Staigus kūno padėties pasikeitimas, sukeliantis ortostatinę hipotenziją.
- Per didelis fizinis nuovargis arba ilgalaikis stovėjimas.
- Nebalansuota mityba, mažas elektrolitų kiekis.
- Širdies ritmo sutrikimai ar susilpnėjusi širdies veikla.
- Endokrininės ligos, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimai.
- Kai kurių vaistų šalutinis poveikis.
Siekiant tiksliai suprasti, kodėl jūsų kraujospūdis žemas, būtina įvertinti ir kitus sveikatos rodiklius bei simptomus.
Simptomai, kuriuos verta stebėti
Ne visi žmonės pajunta žemą diastolinį kraujospūdį, tačiau į tam tikrus pojūčius verta atkreipti dėmesį, ypač jei jie pasireiškia dažnai ar kartu su labai žemu kraujospūdžio rodikliu.
- Galvos svaigimas arba nestabilumo jausmas.
- Silpnumas, nuovargis ar mieguistumas.
- Prastėjantis koncentracijos gebėjimas.
- Neryškus matymas arba „juodumas“ akyse atsistojus.
- Šalti galūnės ar blyški oda.
- Greitas ar nereguliarus širdies plakimas.
Jeigu simptomai yra stiprūs, kartojasi arba atsiranda staiga, derėtų kreiptis į medikus, nes tai gali būti ženklas, jog organizmui trūksta pakankamos kraujotakos.
Kokios pasekmės galimos, jei apatinis spaudimas ilgai išlieka žemas?
Ilgą laiką išliekantis žemas diastolinis spaudimas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, ypač jei kartu sumažėja ir sistolinis spaudimas. Sumažėjus kraujo pritekėjimui į organus, kai kurios kūno sistemos gali patirti deguonies ir maistinių medžiagų trūkumą.
Galimos pasekmės gali būti šios:
- Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas.
- Svaiguliai, kurie gali didinti griuvimų riziką.
- Sutrikusi inkstų perfuzija.
- Sunkesniais atvejais – sąmonės netekimas.
Nors tokios pasekmės nėra labai dažnos, verta išlikti budriems ir laiku imtis priemonių.
Kada verta kreiptis į medikus?
Žemas apatinis kraujospūdis ne visada kelia pavojų, tačiau tam tikrais atvejais būtina profesionali konsultacija. Ypač svarbu įvertinti situaciją, jei žemas rodiklis nustatomas ne vieną kartą.
Į medikus rekomenduojama kreiptis, jei:
- Diastolinis kraujospūdis nuolat siekia apie 47 mmHg ar dar žemesnę ribą.
- Atsiranda naujų, neįprastų simptomų.
- Jaučiate alpimą, didelį silpnumą ar širdies permušimus.
- Vartojate vaistus, galinčius mažinti kraujospūdį, ir įtariate, kad jų dozė gali būti netinkama.
- Esate patyrę dehidrataciją, infekciją ar kitą būklę, galinčią paveikti kraujotaką.
Gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus, įvertinti bendrą sveikatą, nustatyti galimas priežastis ir pateikti rekomendacijas.
Kaip galima padėti sau kasdien?
Nors svarbiausia yra profesionali diagnostika, yra keli bendri patarimai, kurie gali padėti palaikyti stabilesnį kraujospūdį. Tačiau jie neturėtų pakeisti individualių gydytojo rekomendacijų.
- Gerkite pakankamai vandens.
- Valgykite subalansuotą maistą, kuriame gausu mineralų ir vitaminų.
- Venkite staiga atsikelti iš sėdimos ar gulimos padėties.
- Stebėkite savo savijautą ir kraujospūdžio pokyčius.
- Konsultuokitės su specialistu, jei naudojate vaistus ar turite lėtinių ligų.
Šie įpročiai gali padėti stabilizuoti kraujotaką ir geriau suprasti organizmo reakcijas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar apatinis kraujospūdis 47 visada pavojingas?
Ne visais atvejais. Kai kuriems žmonėms žemas kraujospūdis yra įprastas. Tačiau jei jaučiate simptomus arba tokia reikšmė kartojasi, verta pasikonsultuoti su mediku.
Ar galiu pats pakelti žemą kraujospūdį?
Galite pabandyti išgerti vandens, atsisėsti arba atsigulti, tačiau ilgalaikiam sprendimui svarbu išsiaiškinti priežastį kartu su specialistu.
Ar žemas apatinis spaudimas gali sukelti galvos svaigimą?
Taip, tai vienas dažniausių simptomų, nes sumažėja kraujo pritekėjimas į smegenis.
Kuo skiriasi diastolinis ir sistolinis kraujospūdis?
Sistolinis spaudimas rodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai susitraukiant, o diastolinis – kai ji atsipalaiduoja.
Kada kraujospūdis laikomas per žemas?
Dažniausiai hipotenzija laikoma tada, kai kraujospūdis nukrenta žemiau 90/60 mmHg, bet simptomai ir individualūs skirtumai taip pat labai svarbūs.
Papildomi patarimai geresnei savijautai
Stebėkite savo kūno reakcijas ir skirkite dėmesio sveikiems įpročiams. Reguliarus miegas, pakankamas skysčių kiekis ir subalansuota mityba gali turėti didelės įtakos bendrai savijautai bei kraujospūdžio stabilumui. Jei kyla abejonių, geriausias sprendimas – kreiptis į sveikatos specialistą ir aptarti individualią situaciją.
