Kaip Lietuva pasiekė laiko keitimo tašką
Lietuvoje du kartus per metus vykstantis laiko persukimas – pavasarį įvedant vasaros laiką ir rudenį grįžtant prie žiemos – jau daugelį metų kelia diskusijas. Nors daugeliui atrodo, kad tai sena tradicija, iš tikrųjų šis procesas turi gilių europinių ir ekonominių šaknų. Vis dėlto šiemet vis dažniau pasigirsta klausimas: ar šis laiko persukimas bus paskutinis? Ar pagaliau pasieksime vieningą sprendimą, kuris sutaupys ne tik minutes, bet ir nervus milijonams žmonių?
Europos Sąjungos sprendimas ir Lietuvos pozicija
Dar 2018 metais Europos Komisija pasiūlė atsisakyti sezoniško laiko persukimo ir leisti kiekvienai valstybei narystei pasirinkti, kuriuo laiku – vasaros ar žiemos – gyventi ištisus metus. Tačiau galutinis sprendimas vis dar neįgyvendintas. Lietuvos institucijos per pastaruosius metus ne kartą aptarė šį klausimą, o gyventojų apklausos rodo, kad didžioji dalis linkusi palaikyti pastovų laiką.
2019–2023 m. apklausų duomenimis, daugiau nei 70 % Lietuvos gyventojų norėtų atsisakyti laiko keitimo. Vis dėlto išlieka klausimas, kurį laiką reikėtų pasirinkti nuolatiniam naudojimui – vasaros ar žiemos. Žiemos laikas laikomas arčiausiai natūralaus saulės ritmo, tačiau vasaros laikas leidžia ilgiau džiaugtis šviesiais vakarais.
Ką reiškia laiko persukimo pabaiga šalies kasdienybei
Laiko keitimas veikia ne tik laikrodžių rodykles, bet ir daugelio sričių veiklą. Verslas, transporto planavimas, sveikatos priežiūra, švietimas – visos šios sritys patiria trumpalaikius pokyčius persukimo metu. Tyrimai rodo, kad žmonių savijauta pavasarį, kai laikas persukamas į priekį, dažnai pablogėja.
Remiantis medikų teigimu, vos viena valanda miego trūkumo gali paveikti koncentraciją, darbingumą ir net širdies bei kraujagyslių sistemą. Todėl sprendimas atsisakyti persukimo gali turėti teigiamą poveikį visuomenei. Be to, technologijų amžiuje energijos taupymo argumentas, kuriuo kadaise buvo grindžiamas šis procesas, jau nebe toks svarbus.
Kaip kitos šalys priima sprendimus
Daugelyje Europos šalių diskusijos vyksta panašiu ritmu kaip ir Lietuvoje. Suomija bei Estija jau anksčiau išreiškė norą atsisakyti persukimo kuo greičiau. Lenkija ir Vokietija taip pat laukia aiškių ES direktyvų, kad sprendimas būtų priimtas koordinuotai. Viena iš priežasčių – išvengti situacijos, kai kaimyninės šalys gyventų pagal skirtingus laikus, o tai keltų painiavą verslui ir keliautojams.
Kai kurios šalys, esančios už ES ribų, jau anksčiau nusprendė atsisakyti laiko keitimo – pavyzdžiui, Islandija jau kelis dešimtmečius gyvena pagal pastovų laiką. Šie pavyzdžiai rodo, kad įmanoma gyventi be sezoniško laiko pokyčio, o visuomenė prie to sėkmingai prisitaiko.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Kada Lietuvoje planuojama paskutinį kartą persukti laiką?
Oficiali data dar nėra patvirtinta, nes Europos Sąjungos sprendimas atidėtas. Tačiau tikimasi, kad per artimiausius metus valstybės narės pasieks bendrą sutarimą ir paskutinį kartą laikrodžiai bus persukti galbūt iki 2026 m.
2. Kurį laiką Lietuva pasirinks – vasaros ar žiemos?
Šiuo metu Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija analizuoja įvairius scenarijus. Diskutuojama, kad Lietuvai labiau tiktų žiemos laikas, nes mūsų geografinė padėtis lemia, kad vasaros laikas rytais perkelia saulę pernelyg vėlai. Visgi galutinis sprendimas dar nepriimtas.
3. Ar žmonės pajus pokyčius iš karto?
Pajus, bet teigiama prasme. Nereikės prisitaikyti prie kitokio ritmo du kartus per metus. Vaikai, moksleiviai ir darbingo amžiaus žmonės galės išlaikyti pastovų miego režimą. Tai taip pat palengvins programinės įrangos, transporto tvarkaraščių bei ekonominių procesų planavimą.
4. Kas nutiks, jei kai kurios šalys pasirinks skirtingą laiką?
Tai būtų nepatogu tarptautiniu mastu – pavyzdžiui, tarpvalstybinio verslo ir transporto veikloj. Todėl ES siekia suderinto sprendimo, kad visos šalys keičiant laiką žengtų tuo pačiu žingsniu.
5. Ar egzistuoja alternatyvos laiko keitimui?
Taip. Kai kurios šalys siūlo reguliuoti darbo ar mokyklų pradžios laiką pagal sezonus, o ne keisti visą valstybės laiką. Tai būtų paprastesnė ir mažiau trikdanti alternatyva visiems piliečiams.
Ką žmonės mano ir kaip pasiruošti pokyčiams
Lietuvoje šiuo klausimu nuomonės pasiskirsčiusios – dalis gyventojų džiaugiasi ilgesniais vasaros vakarais, o kiti pasigenda ryto šviesos. Psichologai rekomenduoja žvelgti į pokyčius pozityviai. Kai baigsis nuolatinis persukimas, organizmui bus lengviau palaikyti stabilų bioritmą, o visuomenė prisitaikys jau po kelių savaičių.
Ekspertai siūlo palaipsniui priprasti prie pastovaus ritmo – riboti vėlyvą veiklą, laikytis nuoseklaus miego režimo ir daugiau laiko praleisti lauke dienos metu. Tokie pokyčiai padės greičiau prisitaikyti ir sukurti sveikesnį kasdienį balansą.
Akivaizdu, kad vienokiu ar kitokiu pavidalu laiko persukimo epocha artėja prie pabaigos. Lietuva, kaip ir visa Europa, ruošiasi naujam laikotarpiui, kai laikrodžiai nebetaps sezono simboliu, o tik nuolatiniu gyvenimo ritmu.
