Kartais visi jaučiamės pavargę – po sunkios darbo dienos, mažai miego ar įtempto laikotarpio. Tačiau jei nuovargis tampa nuolatiniu palydovu, kuris nepraeina net po poilsio, verta suklusti.
Dažnas arba lėtinis nuovargis gali būti ženklas, kad kūnas signalizuoja apie giliau slypinčias problemas. Sužinokite, ką rodo nuolatinis nuovargis ir kaip atpažinti, kada būtina imtis veiksmų.
Kas yra „normalus“ nuovargis?
-
Atsiranda po fizinio ar protinio krūvio
-
Trunka trumpai ir išnyksta pailsėjus
-
Nesutrikdo kasdienių funkcijų
-
Nėra lydimas kitų simptomų (karščiavimo, skausmo, miego sutrikimų)
Tokio pobūdžio nuovargis dažniausiai nėra pavojingas ir jį galima pašalinti subalansavus miegą, mitybą ir poilsį.
Kada nuovargis tampa problema?
-
Tęsiasi ilgiau nei 2 savaites be aiškios priežasties
-
Nepraeina net pailsėjus ar pakankamai išsimiegojus
-
Lydi kiti simptomai – skausmas, dusulys, svorio pokyčiai, miego problemos
-
Trukdo kasdienei veiklai – darbui, koncentracijai, socialiniam gyvenimui
Tokiu atveju svarbu ieškoti priežasties – organizmas greičiausiai rodo, kad kažkas negerai.
Galimos dažno nuovargio priežastys
1. Miego sutrikimai
Neramus miegas, dažnas nubudimas ar miego apnėja gali lemti tai, kad net po 8 valandų miego jaučiamės pavargę.
Kartais žmogus net nežino, kad jo miegas sutrikęs – tačiau ryte jaučia sunkumą, o dieną – mieguistumą.
2. Anemija
Kai kraujyje trūksta hemoglobino, į audinius patenka mažiau deguonies – o tai sukelia nuolatinį nuovargį, silpnumą, dusulį ir blyškumą.
Anemija dažniau pasitaiko moterims, vegetarams ir žmonėms su virškinimo sistemos problemomis.
3. Skydliaukės sutrikimai
Hipotireozė (sulėtėjusi skydliaukės veikla) dažnai pasireiškia nuovargiu, svorio augimu, šalčio netoleravimu, lėtu širdies ritmu ir sausa oda.
Skydliaukės tyrimai yra paprasti, o gydymas dažnai veiksmingas – svarbiausia neuždelsti.
4. Stresas ir emocinis perdegimas
Ilgalaikis psichologinis krūvis – darbe, šeimoje ar asmeniniame gyvenime – gali sukelti ne tik psichinį, bet ir fizinį išsekimą.
Stresas išsekina nervų sistemą, mažina motyvaciją ir lemia mieguistumą net be aiškios priežasties.
5. Depresija
Vienas pirmųjų depresijos požymių – nuolatinis nuovargis, kuris nesusijęs su fiziniu krūviu. Žmogus gali jaustis išsekęs, praradęs jėgas net atlikdamas paprastas užduotis.
Jei kartu jaučiate apatiją, nenorą bendrauti, prastą nuotaiką – verta pasitarti su psichologu ar psichiatru.
6. Vitaminų ir mineralų trūkumas
Magnis, geležis, vitaminas D, B grupės vitaminai – jų trūkumas dažnai pasireiškia energijos stoka, nuotaikos svyravimais ir mieguistumu.
Net jei valgote „normaliai“, trūkumas gali atsirasti dėl prasto įsisavinimo ar per didelio streso.
7. Infekcijos ar lėtinės ligos
Kartais nuovargis – tai vienintelis simptomas, rodantis, kad organizmas kovoja su infekcija ar lėtine liga. Ypač tai pasakytina apie:
-
virusines infekcijas (pvz., Epstein–Barr)
-
autoimunines ligas
-
širdies ar plaučių problemas
-
vėžio pradžią (retais atvejais)
Ką galima padaryti savarankiškai?
-
Skirkite laiko kokybiškam miegui – bent 7–8 val. per parą
-
Valgykite reguliariai, įtraukite daugiau šviežių vaisių, daržovių, baltymų
-
Gerkite pakankamai vandens – dehidratacija taip pat silpnina
-
Judėkite – net lengvas fizinis aktyvumas pagerina energijos apytaką
-
Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą
-
Ieškokite būdų mažinti stresą – meditacija, pasivaikščiojimai, pokalbiai
Kada kreiptis į gydytoją?
-
Jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei 2–3 savaites
-
Jei jis stiprėja, o jūs negalite rasti jokios logiškos priežasties
-
Jei jis trukdo dirbti, mokytis ar atlikti įprastą veiklą
-
Jei atsiranda kiti nerimą keliantys simptomai – svorio kritimas, skausmas, temperatūra, nuolatinis nerimas
Nuovargis nėra tik „normalus“ reiškinys – dažnai jis yra ženklas, kad kūnui reikia pagalbos.
Kuo anksčiau pastebėsite pasikartojantį energijos stokos pojūtį, tuo lengviau bus išspręsti priežastį. Kūnas visada kalba – svarbu jo išgirsti.